Efektyvi energija Jūsų namams
Titulinis 
Naujienos

Naujienos

ATVIRAS LAIŠKAS KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIAMS

2010-05-24

 

ATVIRAS LAIŠKAS

 

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIAMS

 

DĖL KAUNO MIESTO MERO 2010 M. GEGUŽĖS 20 D. PAREIŠKIMO APIE
UAB KAUNO TERMOFIKACIJOS ELEKTRINĖ INVESTICINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ
VYKDYMĄ
 
2010-05-24 Nr. S-114
 
Šiuo atviru laišku kreipiamės į Jus, Kauno miesto savivaldybės tarybos narius, dėl 2010-05-20 spaudoje pasirodžiusio neatsakingo Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko pareiškimo, neva UAB Kauno termofikacijos elektrinė (toliau - KTE) vienašališkai sustabdė visas tolimesnes investicijas į Kauno termofikacijos elektrinę ir kad tai realiai gresia net miesto užšaldymu šildymo sezono metu. KTE atsakingai pareiškia, kad Jums ir visuomenei buvo pateikta iškreipta informacija. Matome būtinybę informuoti Jus, kaip kolegialios aukščiausios Kauno miesto savivaldybės institucijos narius, apie realią Kauno miesto šilumos ūkyje susidariusią padėtį.
Kaip Jums žinoma, Rusijos bendrovės „GAZPROM", Lietuvos įmonės „Dujotekana" ir JAV įmonės „Clement Power Venture Inc." įsteigta KTE 2003 m. laimėjo AB „Kauno energija" su Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimu rengtą Kauno elektrinės privatizavimo konkursą. KTE įsigijo Kauno elektrinę sudarydama Elektrinės pirkimo - pardavimo sutartį, Šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartį ir Investicijų susitarimą, kurių esmę sudarė Kauno elektrinės įsigijimas, susitarimai dėl tolesnių investicijų į elektrinę, šilumos energijos supirkimo ir kainų artimiausius 15 metų nustatymo.
Tuo metu įsigyjant elektrinę buvo sutarta (su neesminiais pakeitimais 2005 m.), kad KTE iki 2017 metų investuos 400 mln. litų sumą į senosios, dar 1975 metais statytos, elektrinės modernizavimą ir papildomo 60-80 MW galingumo elektrinio bloko statybą.
Tačiau nuo 2003 metų įvyko esminiai pokyčiai energetikos sektoriuje. Lietuva tapo pilnateise ES nare, kuriai tapo taikomas ES teisynas (acguis communautaires) ir ES energetikos politika, įskaitant žymiai didesnius reikalavimus ir normatyvus dėl taršos, elektrinių veiklos patikimumo ir pan. Per tą laiką pasikeitė ir Lietuvos Respublikos energetikos politika. Ženkliai pakito pirminio kuro kainos, atsirado naujos technologijos. Būdama atsakinga investuotoja, siekiančia ne tik spartesnės investicijų grąžos, bet ir paisydama visuomenės, Kauno miesto šilumos vartotojų, strateginių interesų, KTE 2007 metų vasarą atliko elektrinės pajėgumų plėtros galimybių studiją. Paaiškėjo, kad 2002-2005 metais planuoti investicijų sprendimai plėsti esamos elektrinės gamybinius pajėgumus ir investuoti į senos elektrinės modernizavimą tapo ekonomiškai ir techniškai neracionalūs nei pačiai KTE, nei Kauno miestui, nei visai Lietuvos energetikos sistemai. Dar 2003 metais suplanuotos pinigų sumos veikiausiai nepakaks pritaikyti KTE prie europinių standartų, galiosiančių nuo 2016 metų, ką jau bekalbėti apie jos pajėgumų plėtrą. O tai reiškia, kad investavimas į 2003 m. Investicijų susitarime nurodytus objektus būtų nelogiškas. Be to, investuojant į šį objektą šilumos kainos Kauno miesto vartotojams neišvengiamai augtų. Taigi atlikus galimybių studiją tapo akivaizdu, kad senosios, dar 1975 m. statytos Kauno termofikacijos elektrinės modernizavimas ir galingumo išplėtimas iki 80 MW nesprendė nieko: nei šilumos gamybos klausimo Kaune, nei jos atpiginimo klausimo, nei Lietuvos energetikos poreikių.
Dėl visų aukSčiau paminėtų priežasčių KTE jau 2007 m. pabaigoje pradėjo derinti su AB „Kauno energija" Investicijų susitarimo pakeitimus, kuriais būtų atsisakyta senosios, dar 1975 metais pastatytos, elektrinės modernizavimo, ir sureguliuoti šalių santykiai statant naują 320-360 MW galios modernią kogeneracinę jėgainę Kauno termofikacijos elektrinės teritorijoje. Tuo metu KTE sulaukė pritarimo iš AB „Kauno energija" ir Kauno miesto savivaldybės. Atkreiptinas dėmesys, kad naujos elektrinės statybų projektas valstybės vardu buvo pripažintas prioritetiniu ir itin svarbiu Lietuvos energetikai ir 2007-12-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1442 įtrauktas į 2007 metų Nacionalinės energetikos strategijos 25 punktą ir ją detalizuojantį Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano 1.15 punktą. 
Deja, dėl nuo 2008-01-01 pradėtos taikyti privalomos šilumos energijos gamyboskainodaros, įtvirtintos įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo redakcijoje, prasidėjo KTE ir AB „Kauno energija" ginčai, ir Investicijų susitarimo pakeitimas dėl naujos elektrinės statybų, dėl kurio iš esmės buvo susitarta, liko neįformintas. AB „Kauno energija" 2009 m. rugpjūčio pabaigoje pateikė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui dėl baudų priteisimo už jau aktualumą praradusio ir visiškai šiandienos energetikos sektoriaus realijų neatitinkančios 2003 ir 2005 metų Investicijų susitarimo redakcijos formalų pažeidimą. Tenka tik apgailestauti dėl tokio nekonstruktyvaus ir netoliaregiško atsakingų asmenų elgesio, trumpalaikių naudų bei politinių dividendų vaikymosi, pradedant savitikslius arbitražinius ginčus dėl baudų, kurios neatneš jokių apčiuopiamų rezultatų Kauno miesto vartotojams, priteisimo. Reikia pažymėti jeigu priteistos baudos ir būtų realiai išieškotos, tai veikiau paskatintų priešpriešinius galimus KTE veiksmus, reikalavimus ir turtines pretenzijas.
Esame priversti paraginti nustoti nepagrįstai spekuliuoti Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimu, jo turiniu ir menamu galutinumu. Viena vertus, minėtas sprendimas yra apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, kaip prieštaraujantis Kauno miesto šilumos vartotojų viešajam interesui. Byla pradėta nagrinėti. Arbitražinio teismo sprendimo vykdymas yra sustabdytas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi. Taigi teisiniai ginčai dėl minėto arbitražinio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dar tikrai nėra baigti. Kita vertus, tas pats Vilniaus komercinio arbitražo teismas konstatavo, kad KTE nuo 2009 metų pagrįstai ir teisėtai sustabdė savo prievolių pagal Investicijų susitarimą vykdymą iki tol, kol bus baigti ginčai dėl privalomos kainodaros taikymo pagrįstumo (arbitražinio teismo sprendimo 92-96 dalys).
Kas dėl Kauno miesto mero pareiškime gausiai ir neobjektyviai aptarinėjamo investicinių įsipareigojimų stabdymo, KTE 2010 m. gegužės 3 d. pareiškimu AB "Kauno energija" patvirtino, kad ir toliau tęsia visų investicinių įsipareigojimų pagal aktualumą ir racionalumą praradusią 2003-03-31 Investicijų susitarimo (ir 2005 metų pakeitimus) redakciją vykdymo stabdymą. Tuo pačiu pažymėtina, kad KTE septynerius metus be jokių priekaištų atsakingai vykdė, vykdo Šiuo metu ir ateityje vykdys įsipareigojimus garantuoti tinkamą Šilumos energijos tiekimą Kaune. KTE 2010 m. gegužės 3 d. pareiškime nieko nekalbama ir jis jokiu būdu nereiškia Šilumos energijos tiekimo sustabdymo ar nutraukimo. Deja, tai manipuliuojant informacija bando įteigti Kauno miesto meras. Pažymime, kad KTE niekada neatsisakė ir neatsisako planų investuoti 1 mlrd. litų į naują elektrinę, - realizuojant šį projektą jau atlikti esminiai paruošiamieji darbai; š.m. rugpjūčio mėnesį bus skelbiamas konkursas generaliniam rangovui parinkti. Pagal grafiką nauja elektrinė turi būti perduota eksploatavimui 2013 m. šildymo sezonui.
Tačiau šiuos planus realizuoti kliudo ne kas kita, kaip Kauno miesto vadovybės neatsakingumas ir neigiama pozicija ir vis naujų kliūčių naujos elektrinės projektui sudarinėjimas. Kaip pavyzdį galėtume paminėti, kad 2009 metų pabaigoje Kauno miesto savivaldybės meras atsisakė Vokietijos valstybinei draudimo bendrovei „Hermes" patvirtinti savo pozityvų požiūrį į naujos elektrinės statybą, nors iš savivaldybės nebuvo reikalaujama nei pinigų, nei jokių kitų įsipareigojimų. Dar daugiau, kai 2010 m. kovo 18 d. UAB „Kauno elektrinė" pakvietė Kauno miesto savivaldybę ar AB „Kauno energija" dalyvauti vystant multikuro elektrinės statybą panaudojant kogeneracinės elektrinės bendrastotinius įrenginius,
nurodydama, kad įgyvendinus AB „Kauno elektrinė" vystomą projektą šilumos gamyba pilnam Kauno miesto integruoto tinklo poreikių tenkinimui atpigtų ne mažiau 20%, Kauno miesto meras 2010 m. gegužės 04 d. raštu iš viso atsisakė pasiūlymą svarstyti ir patarė kreiptis dėl bendradarbiavimo į AB „Lietuvos energija". Taip visiškai ignoruojamas didelės apimties naudingas vartotojams milijardinės vertės projektas Kauno mieste, tuo pat metu be jokio konkurso stumiant kitos bendrovės siūlymą statyti tame pačiame Kauno mieste elektros ir šilumos gamybos jėgainę, galėsiančią tenkinti tik nedidelius šilumos vartotojų poreikius. Stebina Kauno miesto mero siekis, išreikštas 2010 m. gegužės 20 d. pareiškime, ūkinius ginčus spręsti skundais prokuratūrai, Valstybės kontrolei, Specialiųjų tyrimų tarnybai. Tokia angažuota, kategoriška ir nekonstruktyvi, konfliktiška Kauno miesto mero pozicija neabejotinai gali iš esmės pakenkti Kauno miesto šilumos vartotojų interesams.
Todėl visus aukščiau nurodytus klausimus raginame svarstyti konstruktyviai, visų pirma vadovaujantis Kauno miesto šilumos vartotojų interesais turėti ilgalaikį, patikimą ir pigų šilumos gamybos šaltinį po 2016 metų. Mūsų giliu įsitikinimui, strategines Kauno miesto ir Lietuvos energetikos ūkio problemas būtina spręsti prie derybų stalo. Tai skatina KTE apeliuoti į Jus, Kauno miesto tarybos narius, prašant užbaigti begalės ginčų ir abipusių kaltinimų maratoną bei pradėti bendradarbiauti ir dirbti Kauno miesto gyventojų labui.
 
Pagarbiai
Generalinis direktorius   
Antanas Pranculis

Visos naujienos



partneriai